"Kas ieško žinių, turi būti pasiruošęs paleisti senąjį save."

Kas yra Apotheosis?

Apotheosis: nuo mirtingumo iki dieviškumo – kelionė į nušvitimą 💫

1 min read

gray and brown dome building interior ]
gray and brown dome building interior ]

Ar kada nors jautei, kad žmogaus esmė slepia kažką daugiau, nei tik kūną ir protą? Kad kažkur giliai, už kasdienių rūpesčių ir ribotumo, slypi nesibaigianti amžinybė, vedanti į visapusišką išsivadavimą? Būtent tai reiškia „Apotheosis“ – žodis, kuriuo pavadinau savo veiklą.

„Apotheosis“ kilęs iš graikų kalbos žodžio apótheos, reiškiančio „pakylėjimą į dievo būvį“ arba „dievystės pasiekimą“. Senovės Graikijos mitologijoje tai simbolizavo mirtingojo žmogaus virtimą dievu, kai jo dvasia pasiekdavo aukščiausią įmanomą išsivystymo laipsnį. Pavyzdžiui, Heraklis, po daugybės išbandymų, buvo pakylėtas į dievų Olimpo gretas, tapdamas nemirtinguoju. Tai ne tik mitas – tai archetipas, primenantis kiekvienam iš mūsų, kad galime peržengti ribas, kurias mums primeta pasaulis ar net mūsų pačių per ne lyg loginis protas.

Man „Apotheosis“ rezonuoja kaip kelionė į vidinį nubudimą, į suvokimą, kad kiekvienas žmogus, nepriklausomai nuo savo kilmės ar aplinkybių, turi galią pabusti, peržengti žmogišką ribotumą ir atskleisti savyje kažką dieviško. Tai simbolizuoja tiek kūrybinę galią, tiek dvasinę brandą, tiek beribę meilę ir sąmoningumą, kuris atsiranda tik per drąsą pažinti save ir pasaulį.

Simboliškai, ši erdvė yra ta vieta, kur kiekvienas galime ieškoti įkvėpimo, mokytis ir atrasti, kad mūsų pačių gyvenimas gali tapti epine istorija. Tai kvietimas leistis į savęs pažinimo odisėją, kurioje mes patys tampame savo gyvenimo herojais. Galų gale, „Apotheosis“ primena, kad nušvitimas nėra privilegija ar atsitiktinumas – tai galimybė, kurią turi kiekvienas. Net ir mažiausias žingsnis link sąmoningumo, meilės, kūrybos ar tiesos – tai tarsi vidinis pakylėjimas į savo asmeninę Olimpo viršūnę.

"Nėra nieko dieviškesnio už žmogų, kuris kovoja su savo ribotumu."
Heraklis